kviktelėti

kvìktelėti, -ėja, -ėjo intr. 1. nesmarkiai sukvykti, žviegtelėti: Matyt, šuva kiek įkando, kad kiaulė kvìktelėjo Rm. Jei sudroši par snukį, kviktelėja i vė lenda Bgs. 2. prk. susijuokti, kiek sukikenti: Mergaitės nė nekviktelėjo rš.